KRIOLU FUNDU (baziletal)
terça-feira, 24 de agosto de 2021
KONTRADISON DI TXIKU SPÉRTU
terça-feira, 17 de agosto de 2021
KRIOLU DI FUTURU:
Un Arku-Iris-Inkluzivu
Stratéjia di valorizason y di padronizason
linguístiku, na Kabuverdi, dexa di ser un úniku stréla pa ser un konstelason;
el dexa de ser un kaminhu di un so direson, pa el ser un arku-iris-inkluzivu,
ku anténa pa tudu ladu, ku kunplisidadi y armonia di un kalebedótxi, ben
urdidu.
Purmeru tentativa foi di toma varianti más antigu, más konsolidadu y,
sosialmenti, mas raprizentativu. Kel-li éra, provavelmenti, kaminhu más kurtu y
ménus kustozu. Kes otu variani labanta kabésa y es fla ma es mé, tanbe, na ses
rubera, es é inportanti y raprizentativu.
Es atitudi provoka un segundu tentativa ki foi di toma kes dos varianti más
raprizentativu, di Nórti y di Sul, enrikise-s ku partikularidadis pertinenti y
raprizentativus di kes otu varianti. Es stratéjia ta raprizenta un pasu
pozitivu, mas el ka merese un konsensualizason ku forsa di lejitimason.
Finalmenti, un tirseru stratéjia sa ta ganha konsisténsia y é posível ki el
ben ganha lejitimidadi sosial. Nu sa ta pâpia stratéjia di
“arku-iris-inkluzivu” na pulítika di padronizason y valorizason di nos kriolu.
Naturalmenti, el é un kaminhu más kunpridu na stratéjia di padronizason
linguístiku, mas nu ten ki rakonhise ki si nu konsigi po-l na prátika, nu ta
fika ku un kriolu más riku, más diversifikadu, ku maleabilidadi y spresividadi
más grandi na komunikason, en jeral, y na produson sientífiku y kriatividadi
artístiku, partikularmenti na litteratura.
Es tirseru stratéjia ta parti di dos séntru: Nórti y
Sul. Kada un di es séntru ta ba ta enrikise si legadu ku lus di konstelason
liguístiku ki sta na si vólta, nun purmeru momentu. Na un sugundu momentu,
provavelmenti, ku mobilidadi sosial kada bes más grandi; ku studus linguístikus
kada bes más jeneralizadu y aprofundadu; ku dzienvolvimentu sosial, kultural,
sientífiku y literáriu kada bes más asentuadu, Nórti ku Sul pode «brutxi» na
kunpanheru, pode kalanbetxa, na un purmeru momentu, pode na fin produzi un
«kalabedótxi» linguístiku inkluzivu, riku y ben urdidu.
Ku es stratéjia, pode ben fika normal realiza frazis sima: «Dja dura N ka
odja-bu” y “diazá, N ka oiá-be”; “kel minina la é rai di bunita” y “kel minina
la é bunita pa frónta”; “e da-l un téta rixu” y “el da-l un brasa garrotxóde”;
“e konta kasí” y «el ptá feninha» ; "N sanha na el" y "N pta-l
un skrépa"; "dja nu kre-bu txeu, minina" y "dja du gostâ de
bo, menina".
Naturalmenti, alguns elementu di fonétika, y mésmu di strutura, pode ben
sufre alterason.
É un inkógnita sabe modi ki nos “arku-iris” linguístiku ta ben fika na
futuru. Un kusa é sértu: si es stratéjia inkluzivu ser konduzidu ku spritu di
unidadi nasional; ku valorizason di realidadi linguístiku lokal y matrisial; ku
promoson di realidadi linguístiku, tendensialmenti, global, nos kriolu ta fika
un língua arku-iris spresivu, ku grandéza di tamanhu di nos própi kriolidadi,
más rizoma ki raís.
Pedagojia di es tirseru stratéjia debe sentra na kes dos varianti di
tendénsia globalizanti. Lokalmenti, ensinu ta parti di varianti matrisial y
profesor, a-partir di material didátiku produzidu na kes dos varianti,
tendensialmenti, globalizati, uzandu di si abilidadi, el ta faze transpozison
pa varianti matrisial di si turma.
Ku es prátika, alunus ta konxe, midjór, funsionamentu di ses varianti
matrisial y es ta aumenta ses konpiténsia na variantis tendensialmenti
globalizanti.
Na orizonti di dos, tres, kuatu, sinku ô más dékadas, unifikason y
padonizason linguístiku spresivus pode kontise.
Manuel Veiga
17 di Agostu di 2021
domingo, 15 de agosto de 2021
PENSAMENTU 43
TESTAMENTU INTENPORAL DI NHU PEDRINHU
FÓRTI TRANKADU NTENDE, NA PRINSÍPIU!
OJI, SI NTENDIMENTU É MÁS GRANDI.
Désdi ki mundu é mundu, désdi ki el
komesa ta ntende un kusinha, el da kónta ma tudu kusa ki ta nase, un dia, ta
pasa pa un otu dimenson ki, inda, ka ta da pa el ntende dretu. Es otu dimenson,
pa uns é paraízu; pa otus é inférnu; pa jeneralidadi di ser umanu é JORNADA SEN
RATORNU.
Paraízu ku inférnu é produtu di FÉ. Pa
razon nu ka ta txiga la. Anton, Nhu Pedrinhu, la di Rubera Riba, ta fika apénas
ku dimenson "jornada sen ratornu", komunmenti konxedu pa Mórti.
Si, umanamenti, midjór kaminhu pa
alkansa verdadi é RAZON, un purgunta ki meste raspósta é si, pa RAZON, é
posível konprende Mórti?
Sima nu sabe, el é dezintegrason di nos
korpu fíziku na matéria inérti, ku dizaparisimentu di tudu kapasidadi y inerjia
vital ki un korpu vivu ta prizenta.
Purgunta ki ta koloka é kal ki é
intilijénsia di es dizintegrason? Pamodi ki naturéza ordena pa ser di es
manera, y nãu di otu?
Óki un ser nase, kria, prokria,
transforma pa midjór tudu ki ta envolve-l y ta rodia-l, si dizintegrason, sen
ser totalmenti ntendidu, é más konprensível.
U-ki ka ta da mésmu pa ntende é odja un
ser vivu ta dizintegra na flor di idadi, antis di da kónta di razon pamodi é
nase, pamodi el ben pa es mundu. Kalker ki é razon di es dizintgrason,
rasionalmenti, é trankadu diskubri intilijénsia di es situason. Pur isu, Nhu
Pedrinhu ta prifiri dibrusa na dizintegrason, na fin di un mison ben kunpridu.
Si, un bes, el ta txoraba, diskonsladu y
dizisperadamenti, pasamentu di un ser amadu, sima si mãi, pur izénplu, oji el
pode txora sodadi di suparason, mas sen dizuspéru, sen dexa di kume ô di durmi,
sen dexa di leba un vida normal y integral, ku rakolhimentu, é sértu, mas sen
kai na dipreson, ô na dizuspéru.
Na si kazu, el ki tinha tudu pa ka da
sértu na vida y, trokadu forsa di si intirioridadi, di si vontadi y di si
sforsu pesoal y anbiental, el konsigi vive y sa ta vive na ekilíbriu
sentimental, material y kultural.
Dja na septuajézimu azágua di vida, si
si dizintegrason da, na óra ki el da, ka ta ser ninhun fin-di-mundu, ninhun
surpréza dizusperanti. Kontisi y prontu! Mison kunpridu, na meiu di
difikuldadi, é karton di rakomendason pa otu mison, na otu dimenson, si, na el,
el ben kontinua ku algun mison pa kunpri.
Anton, testamentu ki el ta dexa pa si
família, pa si amigu ku amigas, pa tudu kenha ki stima si mison y konvivénsia
na téra, é pa es seta, ku naturalidade y spritu paziguadu, kondison umanu, sima el é.
É normal xinti sodadi. Mas é
dizintilijénsia bai kóntra kondison di própi naturéza umanu. Asi, legadu ki Nhu
Pedrinhu ta dexa na memmória di ténpu y el ta leba, tanbe, na si mala di
viájen, é: DIGNIDADI NA SI MÓRTI, NATURALIDADI NA SI FUNERAL, SODADI Y LIBERDADI NA SI
RAKORDASON.
Na kualker situason ki el, Nhu Pedrinhu,
el ba fika na el, spiriénsia di mison kunpridu na téra, na kondison di umanu,
ta abilita-l kunpri ku susésu kualker otu mison, na nobu kondison ki el ben
pasa ta ten.
Ku es disizon tomadu, el sina si testamentu,
pa ser kunpridu, ruspetadu y izekutadu, oji, manhan y sénpri.
14 di Agostu di 2021
Manuel Veiga
sexta-feira, 13 de agosto de 2021
KRIOLU LOKAL, DI ÁNBITU, TIPIKAMENTI, MATRISIAL
KRIOLU LOKAL, DI ÁNBITU, TENDENSIALMENTI, GLOBAL
Kriolu é midjór karton di nos
identidadi. Parse-m ma nos tudu nu ta konkorda ku es afirmason. Basta nu odja
modi ki “asuntu kriolu” ta mobiliza nos gentis. Basta nu odja diféza y
valorizason ki kada un ta fase di ruspetivu varianti.
Entritantu, tudu varianti ka ten igual
ánbitu di konprenson, aseitason y utilizason, a-nível nasional.
Basta nu odja, pur izénplu, kal
varianti, ô variantis, ta utilizadu na situasons di komunikason ki nu kre pasa
un mensájen inportanti pa tudu nason. Kal varianti sa ta uzadu, na es momentu
di pandemia di Covid 19, pa sensibiliza populason pa kuidadus sanitáriu y pa
inportánsia di vasina? Kal varianti ô variantis utilizadu na ténpu di otus
epidemia, sima kólera, zika, etc., etc.
Si nu fika aténtu, nu ta odja ma, na
spots publisitáriu, ta uzadu más variantis di ánbitu, tendensialmenti global ki
kes di ánbititu, tendensialmenti, matrisial.
É un faktu ma varianti badiu y varianti
sanpa-mindélu é kes dos di ánbitu, tendensialenti, global. É ka mi ki fla, é
sosiedadi ki skodje.
Anton, pulítika di valorizason
linguístiku ten ki ser diferensiadu, pamodi kontestu é diferensiadu.
Lokalmenti, autoridadis, artistas,
kriadoris, invistigadoris, pedagogus, komunikadoris ten ki pusta na diféza,
valorizason y utilizason di varianti matrisial.
Nasionalmenti, autoridadis, artistas,
kriadoris, invistigadoris, pedagogus, komunikadoris debe pusta na diféza,
valorizason y utilizason di variantis di ánbitu, tendensialmenti, global.
Na nha perspetiva, nu ten 7 varianti
matrisial: Santanton, S. Nikolau, Boavista, Sal, Maiu, Fogu y Brava.
Nu ten 2 varianti, tendensialmenti
global, na Santiagu y S. Visenti.
Unifikson linguístiku ta da a-partir di
variantis di ánbitu tendensialmenti global, mas enrikisidus ku
partikualaridadis pertinenti y raprizentativu di tudu varianti matrisial.
Pedagojia di valorizason, na variantis
di ánbititu matrisial, ta komesa ku realidadi lokal y ta fase ponti ku
variantis di ánbitu, tendensialmenti, global ki, na sirkunstánsia, é Santiagu y
S. Visenti.
Pedagojia di valorizason di variantis,
tenensialmenti, global, ta parti di realidadi lokal, ta fase ponti ku spreson y
strutura tantu ku kel otu varianti di globalizason, komu ku spreson y struturas
pertinnenti, konxedu, di tudu varianti matrisial.
UNIFIKASON LINGUÍSTIKU ta da dipôs di un
ténpu razoável ki pode ser di 20, 30, 40, 50 ô más anu. Unifikason di variantis
di ánbitu tendensialmenti global, unifikason di tudu varianti, ta da ku
mobilidadi sosial, ku komunikason sosial y otus komunikadoris, ku investigason,
ensinu, literatura, rabidantis, trókas komersial, turismu intérnu, atividadis
kultural y disportivu ... ta ser rasponsável pa es unifikason.
Material didátiku, pa razons ekonómku,
debe ser elaboradu apénas na kes dos varianti di ánbitu, tendensialmenti,
global. Profesor debe ser buldónhi (debe ten abilidadi) pa stabilise
koruspondénsias, ku djuda di si própi alunus. Manual O Caboverdiano em 45
Lições é un izénplu di material didátiku ku bazi na kes dos varianti di ánbitu
tendensialmenti global.
Es stratéjia pode leba-nu konstrui un
unifikason linguístiku inkluzivu ku kunplisidadi di tudu varianti.
N debe fla-nhos ma, mi própi, N utiliza
es stratéjia na aulas di kriolu ki N da, duranti ténpu ki N foi profesor na
CFPES, na ISE y na Uni-CV, na undi N tinha alunus di tudu ilhas di Kabuverdi,
exsétu Brava. Pur izénplu, na traduson di un téstu, si alunu éra di
Fogu, el ta faseba traduson na si varianti y dipôs, profesor y alunus ta
stabiliseba koruspondénsia ku otus varianti. Si alunu éra di Santanton,
traduson éra na si própi varianti, sigidu di diskubérta di koruspondénsia na
otus varianti, ku partisipason di turma plural.
Enjenharia di es
stratéjia ta dipende txeu di kriatividadi di profesor di kriolu y nãu di
profesor di varianti A ô B.
12 de Agosto e 2021
Manuel Veiga
terça-feira, 10 de agosto de 2021