sexta-feira, 13 de agosto de 2021

 

 

KRIOLU LOKAL, DI ÁNBITU, TIPIKAMENTI, MATRISIAL

KRIOLU LOKAL, DI ÁNBITU, TENDENSIALMENTI, GLOBAL

 

Kriolu é midjór karton di nos identidadi. Parse-m ma nos tudu nu ta konkorda ku es afirmason. Basta nu odja modi ki “asuntu kriolu” ta mobiliza nos gentis. Basta nu odja diféza y valorizason ki kada un ta fase di ruspetivu varianti.

Entritantu, tudu varianti ka ten igual ánbitu di konprenson, aseitason y utilizason, a-nível nasional.

 

Basta nu odja, pur izénplu, kal varianti, ô variantis, ta utilizadu na situasons di komunikason ki nu kre pasa un mensájen inportanti pa tudu nason. Kal varianti sa ta uzadu, na es momentu di pandemia di Covid 19, pa sensibiliza populason pa kuidadus sanitáriu y pa inportánsia di vasina? Kal varianti ô variantis utilizadu na ténpu di otus epidemia, sima kólera, zika, etc., etc.

 

Si nu fika aténtu, nu ta odja ma, na spots publisitáriu, ta uzadu más variantis di ánbitu, tendensialmenti global ki kes di ánbititu, tendensialmenti, matrisial.

É un faktu ma varianti badiu y varianti sanpa-mindélu é kes dos di ánbitu, tendensialenti, global. É ka mi ki fla, é sosiedadi ki skodje.

 

Anton, pulítika di valorizason linguístiku ten ki ser diferensiadu, pamodi kontestu é diferensiadu.

 

Lokalmenti, autoridadis, artistas, kriadoris, invistigadoris, pedagogus, komunikadoris ten ki pusta na diféza, valorizason y utilizason di varianti matrisial.

 

Nasionalmenti, autoridadis, artistas, kriadoris, invistigadoris, pedagogus, komunikadoris debe pusta na diféza, valorizason y utilizason di variantis di ánbitu, tendensialmenti, global.

 

Na nha perspetiva, nu ten 7 varianti matrisial: Santanton, S. Nikolau, Boavista, Sal, Maiu, Fogu y Brava.

 

Nu ten 2 varianti, tendensialmenti global, na Santiagu y S. Visenti.

 

Unifikson linguístiku ta da a-partir di variantis di ánbitu tendensialmenti global, mas enrikisidus ku partikualaridadis pertinenti y raprizentativu di tudu varianti matrisial.

 

Pedagojia di valorizason, na variantis di ánbititu matrisial, ta komesa ku realidadi lokal y ta fase ponti ku variantis di ánbitu, tendensialmenti, global ki, na sirkunstánsia, é Santiagu y S. Visenti.

 

Pedagojia di valorizason di variantis, tenensialmenti, global, ta parti di realidadi lokal, ta fase ponti ku spreson y strutura tantu ku kel otu varianti di globalizason, komu ku spreson y struturas pertinnenti, konxedu, di tudu varianti matrisial.

 

UNIFIKASON LINGUÍSTIKU ta da dipôs di un ténpu razoável ki pode ser di 20, 30, 40, 50 ô más anu. Unifikason di variantis di ánbitu tendensialmenti global, unifikason di tudu varianti, ta da ku mobilidadi sosial, ku komunikason sosial y otus komunikadoris, ku investigason, ensinu, literatura, rabidantis, trókas komersial, turismu intérnu, atividadis kultural y disportivu ... ta ser rasponsável pa es unifikason.

 

Material didátiku, pa razons ekonómku, debe ser elaboradu apénas na kes dos varianti di ánbitu, tendensialmenti, global. Profesor debe ser buldónhi (debe ten abilidadi) pa stabilise koruspondénsias, ku djuda di si própi alunus. Manual O Caboverdiano em 45 Lições é un izénplu di material didátiku ku bazi na kes dos varianti di ánbitu tendensialmenti global.

 

Es stratéjia pode leba-nu konstrui un unifikason linguístiku inkluzivu ku kunplisidadi di tudu varianti.

 

N debe fla-nhos ma, mi própi, N utiliza es stratéjia na aulas di kriolu ki N da, duranti ténpu ki N foi profesor na CFPES, na ISE y na Uni-CV, na undi N tinha alunus di tudu ilhas di Kabuverdi, exsétu Brava. Pur izénplu, na traduson di un téstu, si alunu éra di Fogu, el ta faseba traduson na si varianti y dipôs, profesor y alunus ta stabiliseba koruspondénsia ku otus varianti. Si alunu éra di Santanton, traduson éra na si própi varianti, sigidu di diskubérta di koruspondénsia na otus varianti, ku partisipason di turma plural.

Enjenharia di es stratéjia ta dipende txeu di kriatividadi di profesor di kriolu y nãu di profesor di varianti A ô B.

 

12 de Agosto e 2021

Manuel Veiga

Sem comentários:

Enviar um comentário