KRIOLU LOKAL, DI ÁNBITU, TIPIKAMENTI, MATRISIAL
KRIOLU LOKAL, DI ÁNBITU, TENDENSIALMENTI, GLOBAL
Kriolu é midjór karton di nos
identidadi. Parse-m ma nos tudu nu ta konkorda ku es afirmason. Basta nu odja
modi ki “asuntu kriolu” ta mobiliza nos gentis. Basta nu odja diféza y
valorizason ki kada un ta fase di ruspetivu varianti.
Entritantu, tudu varianti ka ten igual
ánbitu di konprenson, aseitason y utilizason, a-nível nasional.
Basta nu odja, pur izénplu, kal
varianti, ô variantis, ta utilizadu na situasons di komunikason ki nu kre pasa
un mensájen inportanti pa tudu nason. Kal varianti sa ta uzadu, na es momentu
di pandemia di Covid 19, pa sensibiliza populason pa kuidadus sanitáriu y pa
inportánsia di vasina? Kal varianti ô variantis utilizadu na ténpu di otus
epidemia, sima kólera, zika, etc., etc.
Si nu fika aténtu, nu ta odja ma, na
spots publisitáriu, ta uzadu más variantis di ánbitu, tendensialmenti global ki
kes di ánbititu, tendensialmenti, matrisial.
É un faktu ma varianti badiu y varianti
sanpa-mindélu é kes dos di ánbitu, tendensialenti, global. É ka mi ki fla, é
sosiedadi ki skodje.
Anton, pulítika di valorizason
linguístiku ten ki ser diferensiadu, pamodi kontestu é diferensiadu.
Lokalmenti, autoridadis, artistas,
kriadoris, invistigadoris, pedagogus, komunikadoris ten ki pusta na diféza,
valorizason y utilizason di varianti matrisial.
Nasionalmenti, autoridadis, artistas,
kriadoris, invistigadoris, pedagogus, komunikadoris debe pusta na diféza,
valorizason y utilizason di variantis di ánbitu, tendensialmenti, global.
Na nha perspetiva, nu ten 7 varianti
matrisial: Santanton, S. Nikolau, Boavista, Sal, Maiu, Fogu y Brava.
Nu ten 2 varianti, tendensialmenti
global, na Santiagu y S. Visenti.
Unifikson linguístiku ta da a-partir di
variantis di ánbitu tendensialmenti global, mas enrikisidus ku
partikualaridadis pertinenti y raprizentativu di tudu varianti matrisial.
Pedagojia di valorizason, na variantis
di ánbititu matrisial, ta komesa ku realidadi lokal y ta fase ponti ku
variantis di ánbitu, tendensialmenti, global ki, na sirkunstánsia, é Santiagu y
S. Visenti.
Pedagojia di valorizason di variantis,
tenensialmenti, global, ta parti di realidadi lokal, ta fase ponti ku spreson y
strutura tantu ku kel otu varianti di globalizason, komu ku spreson y struturas
pertinnenti, konxedu, di tudu varianti matrisial.
UNIFIKASON LINGUÍSTIKU ta da dipôs di un
ténpu razoável ki pode ser di 20, 30, 40, 50 ô más anu. Unifikason di variantis
di ánbitu tendensialmenti global, unifikason di tudu varianti, ta da ku
mobilidadi sosial, ku komunikason sosial y otus komunikadoris, ku investigason,
ensinu, literatura, rabidantis, trókas komersial, turismu intérnu, atividadis
kultural y disportivu ... ta ser rasponsável pa es unifikason.
Material didátiku, pa razons ekonómku,
debe ser elaboradu apénas na kes dos varianti di ánbitu, tendensialmenti,
global. Profesor debe ser buldónhi (debe ten abilidadi) pa stabilise
koruspondénsias, ku djuda di si própi alunus. Manual O Caboverdiano em 45
Lições é un izénplu di material didátiku ku bazi na kes dos varianti di ánbitu
tendensialmenti global.
Es stratéjia pode leba-nu konstrui un
unifikason linguístiku inkluzivu ku kunplisidadi di tudu varianti.
N debe fla-nhos ma, mi própi, N utiliza
es stratéjia na aulas di kriolu ki N da, duranti ténpu ki N foi profesor na
CFPES, na ISE y na Uni-CV, na undi N tinha alunus di tudu ilhas di Kabuverdi,
exsétu Brava. Pur izénplu, na traduson di un téstu, si alunu éra di
Fogu, el ta faseba traduson na si varianti y dipôs, profesor y alunus ta
stabiliseba koruspondénsia ku otus varianti. Si alunu éra di Santanton,
traduson éra na si própi varianti, sigidu di diskubérta di koruspondénsia na
otus varianti, ku partisipason di turma plural.
Enjenharia di es
stratéjia ta dipende txeu di kriatividadi di profesor di kriolu y nãu di
profesor di varianti A ô B.
12 de Agosto e 2021
Manuel Veiga
Sem comentários:
Enviar um comentário